Grindinis šildymas yra šildymo sistema, kurioje šilumnešis (vanduo) cirkuliuoja per vamzdžius, įklotus grindų konstrukcijoje, ir tolygiai šildo patalpą per visą grindų plotą. Grindinio šildymo sistemos privalumas – tolygus šilumos pasiskirstymas nuo grindų iki lubų ir žemesnė šilumnešio temperatūra (30–40 °C) lyginant su radiatoriais (60–80 °C). Konveka.lt siūlo visus grindinio šildymo sistemos komponentus: vamzdžius, kolektorius, valdymo automatiką, pavaras ir termostatus.

Grindinio šildymo sistemos komponentai

PERT arba PEX vamzdžiai klojami ant šilumos izoliacijos sluoksnio spiralės arba meandro būdu. Vamzdžio diametras grindiniame šildyme dažniausiai yra 16 × 2,0 mm arba 18 × 2,0 mm. Klojimo žingsnis (atstumas tarp vamzdžių) svyruoja nuo 10 iki 30 cm ir priklauso nuo patalpų šilumos nuostolių.

Kolektorius su debitomačiais paskirsto šilumnešį į atskirus kontūrus ir leidžia subalansuoti kiekvieno kontūro debitą. Kiekvienas kambarys paprastai turi atskirą kontūrą, valdomą per kolektorių.

Termostatai matuoja patalpos ir/arba grindų temperatūrą ir siunčia signalą pavarai. Grindinio šildymo termostatas turi turėti grindų temperatūros jutiklį (NTC), kuris riboja maksimalią grindų temperatūrą iki 28–29 °C.

Pavaros (termoelektrinės arba motorinės) montuojamos ant kolektoriaus ventilių ir atidaro/uždaro atskirus kontūrus pagal termostato komandą.

Cirkuliacinis siurblys užtikrina šilumnešio cirkuliaciją per vamzdžius. Grindinio šildymo sistema reikalauja mažesnio slėgio nei radiatorių sistema, todėl pakanka 4–6 m H₂O slėgio siurblio.

Grindinio šildymo privalumai

Tolygus šilumos pasiskirstymas – grindinis šildymas šildo visą grindų plotą, todėl temperatūros skirtumas tarp grindų ir lubų yra tik 2–3 °C (radiatorių sistemoje – 5–8 °C).

Energijos taupymas – grindinis šildymas veikia su 30–40 °C šilumnešio temperatūra, todėl puikiai tinka šilumos siurbliams, kurie efektyviausiai veikia žemoje temperatūroje (COP padidėja 10–15 % lyginant su radiatorių sistema, pagal Europos šilumos siurblių asociacijos (EHPA) duomenis).

Estetika – grindinis šildymas nematomas, neužima sienų ploto ir neriboja baldų išdėstymo.

Tinkamos grindų dangos grindiniame šildyme

Keraminės plytelės ir akmuo turi geriausią šilumos laidumą ir yra idealiausia danga grindiniame šildyme. Laminatas ir parketas tinka, jei dangos šiluminis pasipriešinimas neviršija 0,15 m²K/W (patikrinkite gamintojo specifikaciją). Kilimas nerekomenduojamas, nes turi didelę šiluminę varžą ir sumažina šildymo efektyvumą.

Kiek kainuoja grindinis šildymas 1 m²?

Grindinio šildymo medžiagų kaina svyruoja nuo 15 iki 35 €/m², priklausomai nuo komponentų kokybės. Į šią kainą įeina vamzdis, izoliacinė plokštė, kolektoriaus dalis ir jungiamosios detalės. Montavimo darbų kaina papildomai – 10–20 €/m².

Ar grindinis šildymas tinka butui?

Taip, grindinis šildymas tinka butams. Daugiabučiuose dažniausiai naudojama sausojo montavimo sistema (be betono išlyginamojo sluoksnio), kuri pakelia grindų lygį tik 20–30 mm. Būtina suderinti su pastato valdytoju dėl šilumnešio pajungimo.

Koks vamzdžio klojimo žingsnis optimalus?

Klojimo žingsnis priklauso nuo patalpų šilumos nuostolių: 10–15 cm – šaltoms zonoms (prie langų, išorinių sienų), 20 cm – standartinė zona, 25–30 cm – šiltoms vidaus zonoms (koridoriai). Mažesnis žingsnis = daugiau šilumos atiduodama iš grindų.

Ar galima derinti grindinį šildymą su radiatoriais?

Taip, mišri sistema galima. Reikalingas hidraulinis atskyriklis (buferinė talpa arba hidro strėlė), kuris atskiria skirtingų temperatūrų kontūrus: 30–40 °C grindiniame šildyme ir 60–80 °C radiatorių sistemoje.

Per kiek laiko grindinis šildymas sušildo patalpą?

Grindinis šildymas sušildo patalpą per 1–3 valandas priklausomai nuo grindų konstrukcijos. Betono išlyginamasis sluoksnis turi didelę šiluminę inerciją – ilgiau šyla, bet ilgiau laiko šilumą. Sausoji sistema reaguoja greičiau (30–60 min).

Koks maksimalus vieno kontūro vamzdžio ilgis?

Maksimalus rekomenduojamas vieno kontūro ilgis – 80–100 m (16 mm vamzdžiui) arba 100–120 m (18 mm vamzdžiui). Ilgesni kontūrai sukuria per didelį hidraulinį pasipriešinimą ir neleidžia tolygiai šildyti patalpos.